Informacija nuolat pildoma.

PREVENCINĖS PROGRAMOS MOTERIMS

 

Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių programa

Programa patvirtinta 2004 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-482.

 

Atrankinių moterų sveikatos patikros dėl gimdos kaklelio patologijos programų naudą ir efektyvumą rodo kitų šalių patirtis. Pavyzdžiui, Suomijoje, prieš 40 metų pradėjusioje vykdyti analogišką atrankinį patikrinimą, moterų sergamumas gimdos kaklelio vėžiu 4–5 kartus yra mažesnis nei Lietuvos moterų. Kuo anksčiau aptinkami pakitimai, tuo lengviau juos išgydyti. Net 80 proc. šia liga susirgusių moterų galėtų pasveikti, jei liga būtų pastebėta laiku ir kuo anksčiau būtų pradėtas gydymas.

Programa skirta moterų nuo 25 iki 60 metų amžiaus gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencija

Programos priemonės:

• moterų informavimas apie gimdos kaklelio piktybinių navikų profilaktikos paslauga;
• gimdos kaklelio citologinio tepinėlio paėmimo ir rezultatų įvertinimo paslauga;
• gimdos kaklelio citologinio tepinėlio ištyrimo paslauga;
• gimdos kaklelio biopsijos ir jos rezultatų įvertinimo paslauga;
• gimdos kaklelio biopsijos tyrimo paslauga.

Informavimo dėl gimdos kaklelio piktybinių navikų profilaktikos paslaugą teikia pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigose dirbantis šeimos gydytojas arba pirminės asmens sveikatos priežiūros komandos narys – gydytojas akušeris-ginekologas. Gimdos kaklelio citologinio tepinėlio paėmimo ir rezultatų įvertinimo paslaugą teikia šeimos gydytojas arba pirminės asmens sveikatos priežiūros komandos narys – gydytojas akušeris-ginekologas.
Gimdos kaklelio biopsijos ir jos rezultatų įvertinimo paslaugą teikia asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios ambulatorines specializuotas akušerijos ir ginekologijos paslaugas. Gimdos kaklelio citologinio tepinėlio ir biopsijos medžiagos ištyrimo paslaugą teikia patologijos skyriai ar tarnybos.

Dėl dalyvavimo programoje reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.

 

 

Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio programa

 

Programa patvirtinta 2005 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-729. Nepaisant tobulėjančių diagnostikos metodų ir gydymo būdų Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, krūties vėžys tebėra viena dažniausių moterų ligų. Lietuvoje kasmet diagnozuojama 1 300 naujų krūties vėžio atvejų. Kiekvienais metais nuo šios ligos miršta šimtai moterų. Laiku pastebėjus ligą, jai galima užkirsti kelią, nes daugiau kaip 95 proc. moterų, sergančių pirmos stadijos krūties vėžiu, visiškai išgydomos. Remiantis įvairių šalių duomenimis (Suomijoje, Švedijoje, Kanadoje, JAV ir kt.), įdiegus prevencinę programą mirtingumas nuo krūties vėžio per 5 m. sumažėjo apie 30 proc.

 

Programa skirta moterų nuo 50 iki 69 metų amžiaus krūties piktybinių navikų prevencijai.

Programos priemonės:

• informavimo dėl krūties piktybinių navikų profilaktikos ir siuntimo atlikti mamografiją paslauga;
• mamogramų atlikimo paslauga;
• mamogramų vertinimo paslauga.

Informavimo dėl krūties piktybinių navikų profilaktikos ir nukreipimo atlikti mamografiją paslaugas teikia pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Mamogramų atlikimo paslaugas teikia įstaigos, turinčios mamografijos aparatus. Į jas siunčia šeimos gydytojas. Mamogramų vertinimo paslaugas teikia įstaigos, kuriose dirba atitinkamą darbo patirtį turintys radiologai arba tos įstaigos yra sudariusios su jais sutartis.

Dėl dalyvavimo programoje reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Šios paslaugos programoje dalyvaujančioms moterims teikiamos nemokamai.

 

PREVENCINĖS PROGRAMOS VYRAMS

 

Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa

Programa patvirtinta 2005 m. gruodžio 14 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-973. Priešinės liaukos vėžys – onkologinė liga, kuria Lietuvos vyrai serga dažniausiai. Specialistai teigia, kad profilaktiniai tikrinimai būtini, nes pacientas ilgai nejaučia jokių prostatos vėžio simptomų. Pastarųjų metų duomenys rodo, kad Lietuvoje vėžio prevencija vyrai rūpinasi ne mažiau nei moterys, todėl aktyviai yra įgyvendinama vėliausiai pradėta priešinės liaukos (prostatos) vėžio prevencijos programa.

Programa skirta vyrų nuo 50 iki 75 metų amžiaus ir vyrų nuo 45 metų, kurių tėvai ar broliai yra sirgę prostatos vėžiu, susirgimų prevencijai.

Programos priemonės:

• Informavimo apie ankstyvąją priešinės liaukos vėžio diagnostiką ir prostatos specifinio antigeno (toliau – PSA) nustatymo paslauga.
• Urologo konsultacijos ir priešinės liaukos biopsijos paslauga.

Informavimo apie priešinės liaukos vėžio ankstyvąją diagnostiką ir PSA nustatymo paslaugas teikia pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigose dirbantys šeimos gydytojai.

Urologo konsultacijos ir priešinės liaukos biopsijos paslaugą teikia asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios ambulatorines urologijos paslaugas.

Dėl dalyvavimo programoje Jūs turite kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris, atlikęs PSA tyrimą, jeigu reikės, nusiųs Jus į urologo konsultaciją.

Šios paslaugos programoje dalyvaujantiems vyrams teikiamos nemokamai.

 

 

KITOS PREVENCINĖS PROGRAMOS

 

Širdies ir kraujagyslių ligų

Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių programa

Programa patvirtinta 2005 m. lapkričio 25 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-913. Širdies ir kraujagyslių ligos visame pasaulyje siejamos su netinkama žmonių gyvensena: nesveika mityba (maiste per daug riebalų, cholesterolio, druskos), rūkymu, sumažėjusiu fiziniu aktyvumu, antsvoriu ir negydomu padidėjusiu arteriniu kraujospūdžiu ar cukriniu diabetu. Užsienio ir mūsų šalies patirtis rodo, kad galima išvengti daugelio širdies ir kraujagyslių ligų, pailginti žmonių gyvenimą. Tam reikia perprasti ligos prigimtį, nustatyti ją skatinančius rizikos veiksnius ir atkakliai su jais kovoti. Pokyčių pirmiausia turime norėti patys ir ryžtis keisti savo gyvenseną.
Programa skirta vyrų nuo 40 iki 55 metų ir moterų nuo 50 iki 65 metų širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai.
Programos priemonės:

• informavimo apie didelę širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę, šios tikimybės įvertinimo, pirminės prevencijos priemonių plano sudarymo ar siuntimo išsamiai įvertinti širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę paslauga;
• išsamaus širdies ir kraujagyslių ligų tikimybės įvertinimo paslauga; sergančiųjų cukriniu diabetu ar metaboliniu sindromu širdies ir kraujagyslių ligų tikimybės išsamaus įvertinimo paslauga.

Paslaugos teikimą organizuoja pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos (PASPĮ). Išsamaus širdies ir kraujagyslių ligų, sergančiųjų cukriniu diabetu ar metabolinių sindromų tikimybės įvertinimo paslauga teikiama specializuotuose širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos padaliniuose.
Dėl dalyvavimo programoje reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Šios paslaugos programoje dalyvaujantiems asmenims teikiamos nemokamai.

 

 

 

Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa

 

Programa patvirtinta 2009 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-508.

Storosios žarnos vėžys yra viena onkologinių ligų, kuria Lietuvoje sergama dažniausiai. Kiekvienais metais nustatoma apie 1 500 naujų ligos atvejų ir jų kasmet daugėja. Jei nustatomas ankstyvųjų stadijų storosios žarnos vėžys, jo gydymas gali būti efektyvus. Deja, pacientas ilgai nejaučia jokių ligos požymių, todėl dažnai Lietuvoje aptinkamas IV stadijos storosios žarnos vėžys, kurio neįmanoma išgydyti visiškai.

Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos tikslas – kuo anksčiau nustatyti storosios žarnos vėžį. Todėl kas dvejus metus reguliariai turėtų būti tikrinami asmenys, sulaukę 50–74 metų amžiaus, jiems atliekant slapto kraujavimo testą, pagal kurį galima numatyti ankstyvosios stadijos storosios žarnos vėžį. Tai leistų efektyviai gydyti šią ligą, kad pacientas galėtų visiškai pasveikti. Programa skirta 50–74 metų amžiaus asmenims dėl storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos profilaktikos.

Ši programa yra įgyvendinama Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių apskrityse nuo 2012 m. sausio 1 d., Panevėžio ir Tauragės apskrityse – nuo 2013 m. liepos 1 d., Alytaus apskrityje – nuo 2014 m. sausio 1 d.

Programos priemonės:

• informavimas apie storosios žarnos vėžio ankstyvąją diagnostiką ir imunocheminio slapto kraujavimo testo išmatose (toliau – iFOBT) rezultatų įvertinimo paslauga (paslauga teikiama pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigose);
• paciento siuntimas pas gydytoją specialistą atlikti kolonoskopiją (paslauga teikiama pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigose);
• gydytojo specialisto konsultacija su kolonoskopija (storosios žarnos endoskopinis tyrimas) ir, jei reikia, biopsijos medžiagos paėmimu
• gydytojo specialisto konsultacija su kolonoskopija ir, jei reikia, biopsijos medžiagos paėmimu, taikant intraveninę nejautrą,
• biopsijos medžiagos histologinis ištyrimas ir įvertinimas.

Dėl dalyvavimo programoje reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Šios paslaugos programoje dalyvaujantiems asmenims teikiamos nemokamai.

 

 

Vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programa

Vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programa patvirtinta 2005 m. rugsėjo 16 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-713. Svarbiausias jos tikslas – užtikrinti, kad auganti karta turėtų kuo sveikesnius dantis. Švedijos mokslininkai nustatė, kad vaikams laiku padengus dantis silantais, net praėjus 8 metams, dantų ėduonies atsiradimo galimybė sumažėja 80–90 proc.

Programa skirta vaikų nuo 6 iki 14 metų nuolatinių krūminių dantų kramtomųjų paviršių ėduonies prevencijai.

Nuolatinių krūminių dantų dengimą silantais teikia asmens sveikatos priežiūros įstaiga, sudariusi sutartį su teritorinėmis ligonių kasomis dėl odontologijos pagalbos paslaugų teikimo arba dėl vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis paslaugų teikimo ir apmokėjimo. Dantų dengimą silantais atlieka gydytojai odontologai. Jei silantas iškrinta, krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis procedūra kartojama.

Šios paslaugos programoje dalyvaujantiems vaikams teikiamos nemokamai.

 

Dantų protezavimo paslauga

 

Kas turi teisę į kompensuojamas dantų protezavimo paslaugas ir kokia yra kompensacijos suma?

Teritorinės ligonių kasos (toliau – TLK) nurodo, kad teisę į dantų protezavimą, kompensuojamą iš Privalomojo Sveikatos Draudimo Fondo (toliau – PSDF) biudžeto, turi:

• asmenys, kuriems sukako senatvės pensijos amžius;